Petražolė ASTRA (lot. Petroselinum crispum) - auginama beveik visoje Europoje, Azijoje, Amerikoje, Afrikoje ir Australijoje. Savaime auga Viduržemio jūros regiono upių pakrantėse. Lietuvoje savaime neauga, bet dažnai galime sutikti sėjamas ir auginamas daržuose. Būna šakninės, kurios yra dvimetės ir išaugina šaknis lyg morkos, o spalva priklauso nuo rūšies. Taip pat būna lapinės petražolės, kurios jau pirmais metais išaugina vertingus lapelius.

• Petražolės yra turtingos vitaminais C ir A, flavonoidais bei kitais antioksidantais, kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus organizme. Tai gali prisidėti prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinio streso ir mažinti uždegiminių procesų riziką.

• Petražolėse esantys eteriniai aliejai (pvz., apiole, myristicinas) gali skatinti šlapimo išsiskyrimą, padėti palaikyti inkstų funkciją ir švelniai pagerinti virškinimą. Be to, ji gali prisidėti prie organizmo detoksikacijos procesų.

  Svarbu saikingas vartojimas, pasitarus su gydytoju.

Augimo sąlygos

Dirvožemis

Petražolė yra daugiametis augalas. Ji geriausiai vystosi drėgnoje ir gerai drenuotoje, vidutiniškai derlingoje dirvoje, kurioje pH svyruoja nuo 6,1 iki 7,0. Petražolė mėgsta saulėtą arba pusiau pavėsingą vietą, tačiau gali toleruoti dalinį pavėsį.

Sėja

Sėklos dygsta lėtai - 20-30 dienų nuo pasėjimo, todėl rekomenduojama prieš sėją sėklas pamirkyti kambario temperatūros vandenyje. Galima sėti ir padaigintas vandenyje, tuomet daigai pasirodys po 7 dienų. Taip sėjant sumažėja konkurencija su piktžolėmis, nes greičiau išdygsta ir mažiau apželia piktžolėmis.

Nuo sėklos pasėjimo iki užaugintų lapelių užaugti užtrunka 80-90 dienų (pavasario ir vasaros derliui). Sėjama rudenį prieš užšalant į dirvą arba į vazoną ir gali atlikti dekoratyvaus prieskoniaus funkciją balkone ar terasoje.  Jei auginate nuo balandžio 150-180 dienų, tuomet turėsite rudens derliui.

Auginimas

Optimali temperatūra petražolių augimui yra apie 20 laipsnių šilumos. Šie augalai reiklūs priežiūrai. Petražolės nemėgsta perlaistymo. Nuolatos jas apravėkite, purenkite dirvą, o išsiauginusias 1-2 tikruosius lapelius praretinkite. Per tankiai augdamos jos lapuose sukaupia mažiau eterinio aliejaus ir kitų vertingųjų medžiagų. Laistyti geriausia šiltu vandeniu anksti ryte ar vėliau vakare, kad neišgarintų kaitri saulė.

Kenkėjai ir ligos

Petražolės atsparios šalčiui, ligoms ir kenkėjams. Bet yra kelios išimtys, kaip morkinės musės, salierinės margasparnės minamusės, antroje vasaros pusėje pavojinga petražolių septoriozė.

Derlius

Žaliavos rinkimas, apdorojimas ir laikymas. Maistui vartojami sėjamųjų petražolių lapai (jau pirmaisiais sėjos metais 65-95 dienos nuo pasėjimo) ir šaknys (pirmaisiais metais po 180 dienų nuo pasodinimo arba antramečiai, šaknys užauginamos per du metus didesnės).

Lapai skinami švieži, kai susiformuoja 5-6 tikri lapeliai. Jie gali būti skinami nuolatos. Gali būti džiovinami džiovyklėje arba tamsioje, gerai vedinamoje patalpoje. 

Šaknys kasamos spalio viduryje. Jas reikia kruopščiai nuplauti, susmulkinti mažais gabalėliais ir išdžiovinti. Pagal poreikį galima ir sudžiovintas šaknis sumalti. 

Astra - sėjamoji petražolė

Norint anksti turėti šviežių lapelių, petražolės sėjamos liepos viduryje arba rudenį, prieš dirvai užšalant. Nuo sėklos pasėjimo iki užaugintų lapelių užaugti užtrunka 80-90 dienų (pavasario ir vasaros derliui) arba 150-180 dienų rudens derliui. Lapai vešlūs, tamsiai žali ir labai dekoratyvūs garbanoti.

Vazonėliuose galima sėti visą pavasarį ir vasarą. Kol sudygs sėklos palaikyti drėgną žemę.

Ką gaminti?

Konservuojamos

Petražolės gali būti konservuojamos keliais būdais, išlaikant jų aromatą, spalvą ir maistinę vertę:

• Šaldymas – šviežius lapus galima nuplauti, nusausinti, smulkiai supjaustyti ir užšaldyti šaldiklyje. Lapelius galima sudėti į mažas porcijas arba ledo kubelių formeles su trupučiu vandens ar alyvuogių aliejaus. Šis būdas padeda išsaugoti vitaminus (ypač C) ir antioksidantus.

• Džiovinimas – petražolės lapai gali būti džiovinami natūraliai arba naudojant džiovintuvą esant žemai temperatūrai (apie 35–40 °C). Džiovintos petražolės ilgai laikosi ir išlaiko skonį, tačiau dalis vitamino C gali būti prarasta.

• Marinavimas arba konservavimas aliejuje – smulkintos petražolės gali būti užpiltos alyvuogių aliejumi arba konservuojamos su druska. Tokiu būdu išsaugomas aromatas, ir jas galima naudoti tiesiogiai kaip prieskonį patiekalams.

Salotoms ir padažams

Petražolės lapeliai dažnai naudojami švieži salotose, suteikiant joms gaivų ir aromatingą skonį. Jas galima smulkinti ir maišyti su alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis ar jogurtu, kad gautume skanius padažus ar užtepėles. Petražolės puikiai dera su pomidorais, agurkais ir avokadu. Taip jos praturtina patiekalą vitaminų ir mineralų.

Sriubos, troškiniai ir sumuštiniai

Petražolės dažnai dedamos į sriubas ar troškinius, suteikiant jiems aromato ir šiek tiek aštrumo. Jas galima dėti tiek gaminant, tiek pabaigoje kaip dekoraciją ir skonio pagerintoją. Petražolės taip pat puikiai tinka sumuštiniams ar omletams, suteikiant šviežumo ir gaivumo. Be to, jos gali subalansuoti riebesnius patiekalus ir padidinti maistinę vertę.